- gumarnus
- gumarnùs, -ì adj. (4) godus: Ant valgymo, ant skrylių jis gumarnùs lig apsirijimu Grž. Gumarnus ant pinigo – spaudžia ir spaudžia kapeiką prie kapeikos Grž. Nebūk toks gumarnus, ir teip paspėsi pavalgyti Šd.
gumar̃niai adv.: Nunešiau karvei gerti – kad gumar̃niai išgėrė! Šd.
Dictionary of the Lithuanian Language.